Alfa lipoinė rūgštis yra viena iš tų medžiagų, kurios papildų rinkoje dažnai pristatomos labai plačiai. Ji siejama su antioksidacine apsauga, gliukozės apykaita, nervų sistema, svorio kontrole, odos būkle ir senėjimo procesais.
Dalis šių sąsajų turi pagrindo. Dalis labiau paremta bendru antioksidanto įvaizdžiu nei realiai stipriais įrodymais.
Todėl alfa lipoinę rūgštį verta vertinti ne kaip dar vieną bendrą papildą viskam, o per konkrečias sritis, kuriose ji tiriama rimčiausiai.
Pirmiausia tai gliukozės apykaita, oksidacinis stresas ir diabetinės neuropatijos simptomai. Būtent čia alfa lipoinė rūgštis turi aiškiausią logiką ir daugiausia praktinio dėmesio.
Toliau straipsnyje paaiškinsiu, kas yra alfa lipoinė rūgštis, kaip ji veikia organizme, kodėl apie ją kalbama gliukozės apykaitos kontekste ir kada su jos vartojimu reikėtų būti atsargiems.
Kas yra alfa lipoinė rūgštis?
Alfa lipoinė rūgštis, dažnai trumpinama ALA, yra organizme gaminama medžiaga, randama kiekvienoje ląstelėje.
Ji reikalinga fermentams, kurie dalyvauja energijos gamyboje. Paprasčiau tariant, ALA padeda organizmui maistines medžiagas paversti energija, kurią ląstelės gali panaudoti savo darbui.
Organizmas šios medžiagos pasigamina pats. Nedidelius kiekius gauname ir su maistu – jos yra špinatuose, brokoliuose, bulvėse, pomidoruose, žirniuose, ryžių sėlenose, raudonoje mėsoje ir ypač organų mėsoje, pavyzdžiui, kepenyse.
Vis dėlto su maistu gaunami kiekiai yra nedideli. Papildų formoje vartojamos alfa lipoinės rūgšties dozės būna gerokai didesnės nei tos, kurias įprastai gauname iš mitybos.
Kaip alfa lipoinė rūgštis veikia organizme?
Alfa lipoinės rūgšties veikimą galima suprasti per dvi pagrindines kryptis.
Pirmoji – energijos apykaita. ALA dalyvauja procesuose, kurių metu ląstelės iš maistinių medžiagų gamina energiją. Šie procesai vyksta mitochondrijose – ląstelių dalyse, kuriose gaminama didžioji dalis organizmui reikalingos energijos.
Antroji – antioksidacinė apsauga. ALA padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir yra siejama su oksidacinio streso mažinimu.
Viena svarbi jos savybė – tirpumas tiek vandenyje, tiek riebaluose. Dėl to ALA gali veikti skirtingose ląstelės aplinkose, o ne tik vienoje terpėje. Tai viena iš priežasčių, kodėl ši medžiaga sulaukia tiek daug dėmesio tyrimuose.
Alfa lipoinė rūgštis ir gliukozės apykaita
Alfa lipoinė rūgštis daug tyrinėjama dėl ryšio su gliukozės apykaita.
Gliukozė yra vienas pagrindinių organizmo energijos šaltinių. Kad ji būtų panaudota, svarbu ne tik tai, kiek gliukozės yra kraujyje, bet ir tai, kaip efektyviai ji patenka į ląsteles ir kaip jose panaudojama energijai gaminti.
Čia atsiranda alfa lipoinės rūgšties reikšmė. Ji dalyvauja energijos gamybos procesuose ląstelėse ir yra siejama su jautrumu insulinui. Kitaip tariant, ALA svarbi ne tik kaip antioksidacinė medžiaga, bet ir kaip medžiaga, susijusi su pačiu gliukozės panaudojimu.
Kai gliukozės apykaita ilgą laiką sutrikusi, kraujyje ilgiau išlieka padidėjęs gliukozės kiekis. Tai skatina oksidacinį stresą ir glikacijos procesus, kai gliukozė jungiasi prie baltymų ir keičia jų struktūrą bei funkciją. Ilgainiui tai pažeidžia kraujagysles, nervus ir kitus audinius.
Alfa lipoinė rūgštis šiame kontekste svarbi dėl dviejų priežasčių: ji siejama su jautrumu insulinui ir kartu veikia kaip antioksidacinė medžiaga. Tai reiškia, kad ji susijusi ir su gliukozės panaudojimu ląstelėse, ir su oksidaciniu stresu, kuris didėja sutrikus gliukozės apykaitai.
Alfa lipoinė rūgštis 300 mg, 120 kapsulių
- Alfa lipoinė rūgštis
- 300 mg vienoje kapsulėje
- 120 kapsulių pakuotėje
- Alfa lipoinė rūgštis padeda palaikyti normalią gliukozės apykaitą
Alfa lipoinė rūgštis ir diabetinė neuropatija
Diabetinė neuropatija – tai nervų pažeidimas, kuris gali išsivystyti ilgą laiką esant padidėjusiam gliukozės kiekiui kraujyje. Dažniausiai jis pasireiškia kojose ir pėdose. Žmonės gali jausti deginimą, dilgčiojimą, tirpimą, skausmą ar sumažėjusį jautrumą.
Čia vėl svarbus oksidacinis stresas. Ilgalaikiai gliukozės apykaitos sutrikimai didina laisvųjų radikalų susidarymą, glikacijos procesus ir smulkiųjų kraujagyslių pažeidimą. Visa tai blogina nervų aprūpinimą ir prisideda prie jų pažeidimo.
Alfa lipoinė rūgštis čia svarbi dėl dviejų priežasčių. Ji dalyvauja energijos apykaitoje ir padeda mažinti oksidacinį stresą – du procesus, kurie tiesiogiai susiję su tuo, kaip ilgalaikiai gliukozės apykaitos sutrikimai veikia nervų audinį.
Yra tyrimų, rodančių, kad alfa lipoinė rūgštis gali mažinti diabetinei neuropatijai būdingus simptomus – deginimą, skausmą, tirpimą ir dilgčiojimą.
Kiek alfa lipoinės rūgšties vartojama?
Papilduose dažniausiai sutinkamos 300–600 mg alfa lipoinės rūgšties dozės.
Tyrimuose dažniausiai naudojama 600 mg per parą dozė, ypač kalbant apie gliukozės apykaitą ar diabetinės neuropatijos simptomus. Didesnės dozės taip pat buvo tirtos, tačiau jos ne visada duodavo ryškesnį poveikį, o nepageidaujamų pojūčių, tokių kaip virškinimo diskomfortas, pykinimas ar rėmuo, rizika didėdavo.
ALA įsisavinimas priklauso ir nuo vartojimo laiko. Ji dažniausiai vartojama nevalgius arba prieš valgį, nes maistas gali sumažinti pasisavinimą.
Žmonėms, vartojantiems insuliną ar kitus gliukozės kiekį mažinančius vaistus, alfa lipoinę rūgštį reikia vertinti atsargiau. Ji gali papildomai mažinti gliukozės kiekį kraujyje, todėl tokiais atvejais svarbu stebėti savijautą ir vartojimą suderinti su gydytoju.
Kur alfa lipoinės rūgšties nauda dažnai išplečiama per plačiai?
Papildų rinkoje alfa lipoinė rūgštis kartais pateikiama labai plačiai – svorio mažinimui, odos būklei, senėjimo procesams ar bendram organizmo valymui.
Šiose srityse duomenų gerokai mažiau.
Svorio mažinimo tyrimuose poveikis, kai jis matomas, yra nedidelis. Todėl alfa lipoinės rūgšties nereikėtų vertinti kaip riebalų deginimo priemonės.
Odos būklės ar senėjimo procesų temos dažniausiai remiasi bendra antioksidacinio poveikio logika. Tačiau tai dar nereiškia, kad papildas duos matomą rezultatą žmogui, kuriam nėra aiškaus poreikio.
Dėl to alfa lipoinę rūgštį verta vertinti pagal stipriausias jos sritis – gliukozės apykaitą, oksidacinį stresą ir diabetinės neuropatijos simptomus. Pažadai apie svorį, odą, senėjimo procesų lėtinimą ar detoksikaciją dažnai yra platesni nei turimi duomenys.
Kada su alfa lipoine rūgštimi reikėtų būti atsargiems?
Alfa lipoinė rūgštis gali veikti gliukozės kiekį kraujyje, todėl atsargumo pirmiausia reikia žmonėms, vartojantiems insuliną ar kitus gliukozę mažinančius vaistus. Tokiais atvejais jos vartojimą reikėtų suderinti su gydytoju.
Atsargiau ją turėtų vertinti ir žmonės, vartojantys skydliaukės vaistus, kraujo krešėjimą veikiančius vaistus ar gaunantys onkologinį gydymą.
Dažniausi nepageidaujami pojūčiai susiję su virškinimu – pykinimas, rėmuo, pilvo diskomfortas. Rečiau gali pasireikšti galvos skausmas ar odos reakcijos.
Apibendrinimas
Alfa lipoinė rūgštis yra organizme gaminama medžiaga, dalyvaujanti energijos apykaitoje ir antioksidacinėje apsaugoje.
Papildų formoje ji stipriausiai siejama su gliukozės apykaita ir diabetinės neuropatijos simptomais. Čia jos vieta aiškiausia: gliukozės panaudojimas, oksidacinis stresas ir nervų audinio pažeidimas yra procesai, su kuriais alfa lipoinė rūgštis tiesiogiai susijusi.
Yra tyrimų, rodančių, kad alfa lipoinė rūgštis gali mažinti diabetinei neuropatijai būdingus simptomus – deginimą, skausmą, tirpimą ir dilgčiojimą.
Pažadai apie svorio mažinimą, odos būklės gerinimą, senėjimo procesų lėtinimą ar detoksikaciją dažnai lenkia turimus įrodymus.
Todėl alfa lipoinę rūgštį verta vertinti ne kaip kasdienį papildą visiems, o kaip medžiagą konkrečioms situacijoms – pirmiausia tada, kai kalbama apie gliukozės apykaitą, oksidacinį stresą ir diabetinės neuropatijos simptomus.
Sertifikuotas maisto papildų specialistas (HSA, UK).
Daugiau nei 8 metus dirba mitybos ir papildų srityje. Gilinasi į produktų sudėtis, gamybą, analizuoja mokslinius tyrimus (PubMed, Examine.com) ir dalijasi patikima, faktais grįsta informacija apie mitybą, maistines medžiagas ir papildus.