Artėjant šventėms, dažniau pasigirsta įvairūs patarimai apie mitybą. Vienas iš jų – vengti tuščių kalorijų.
Rekomendacija skamba teisingai, bet ne visada aišku, kas iš tikrųjų slepiasi už šio termino. Ar kalorijos iš tiesų gali būti tuščios?
Kada kalorijos vadinamos tuščiomis?
Kalorijos – tai energijos kiekis, kurį organizmas gauna iš maisto. Visi maisto produktai turi kalorijų, ir tam tikras jų kiekis mums kasdien yra būtinas.
Tačiau svarbu ne tik kalorijų kiekis, bet ir tai, ką dar tas maistas suteikia. Be energijos, maistas gali aprūpinti organizmą baltymais, vitaminais, mineralais, antioksidantais ir kitomis svarbiomis medžiagomis. Būtent šios medžiagos dalyvauja daugelyje organizmo procesų – nuo imuninės sistemos veiklos iki energijos gamybos ląstelėse.
Kai maistas suteikia daugiausia tik kalorijas, bet beveik neturi kitų maistinių medžiagų, jis vadinamas turinčiu tuščias kalorijas.
Pats terminas yra daugiau apibūdinamasis, o ne mokslinis. Kalorijos nėra tuščios fiziologine prasme – organizmas jas vis tiek panaudoja kaip energiją. Tačiau jos vadinamos tuščiomis todėl, kad kartu su jomis negaunama reikšmingo kiekio kitų naudingų medžiagų.
Tokiems produktams priskiriami, pavyzdžiui, saldinti gėrimai ar įvairūs kepiniai su daug cukraus ir riebalų. Jie suteikia energijos, tačiau jų maistinė vertė yra nedidelė. Kitaip tariant, jie prisideda prie bendro kalorijų kiekio, bet mažai prisideda prie bendros mitybos kokybės.
Svarbu ir tai, kad tokie produktai dažnai turi daug kalorijų. Dėl to juos vartojant lengva viršyti bendrą dienos energijos poreikį, nors organizmas iš jų negauna daug naudingų medžiagų. Be to, dėl mažesnio sotumo jie ne visada efektyviai slopina alkį, todėl jų suvalgoma daugiau.
Praktikoje problema dažniausiai atsiranda ne dėl pavienių produktų, o dėl bendro jų kiekio racione. Jei didelė dalis dienos kalorijų gaunama iš mažos maistinės vertės produktų, ilgainiui gali pradėti trūkti svarbių medžiagų, net jei kalorijų kiekis yra pakankamas ar net per didelis.
Todėl tuščių kalorijų sąvoka labiau naudinga kaip orientyras. Ji padeda įvertinti ne tik tai, kiek valgome, bet ir ką konkrečiai tas maistas duoda organizmui.
Tai nereiškia, kad tokių produktų reikia visiškai atsisakyti. Tačiau verta stebėti jų kiekį ir užtikrinti, kad didžioji dalis raciono būtų sudaryta iš maisto, kuris kartu su energija suteikia ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.

Sertifikuotas maisto papildų specialistas (HSA, UK).
Daugiau nei 8 metus dirba mitybos ir papildų srityje. Gilinasi į produktų sudėtis, gamybą, analizuoja mokslinius tyrimus (PubMed, Examine.com) ir dalijasi patikima, faktais grįsta informacija apie mitybą, maistines medžiagas ir papildus.

