„Be cukraus“ ir „mažai riebalų“: ką iš tiesų reiškia šie užrašai ant maisto produktų?

„Be cukraus“, „mažiau riebalų“, „be pridėtinio cukraus“, „daug skaidulų“, „daug baltymų“. Visa tai skamba taip, tarsi produktas jau būtų sveikesnis – vos pažvelgus į pakuotę.

Tačiau realybėje šie užrašai nebūtinai reiškia geresnę sudėtį ar poveikį organizmui. Kartais jie tėra rinkodaros įrankiai, padedantys sukurti sveikumo įspūdį, bet ne atskleidžiantys visą produkto esmę.

„Be cukraus“ – ar tai reiškia, kad jo tikrai nėra?

Užrašas „be cukraus“ (angl. sugar free) leidžiamas tada, kai produkte yra mažiau nei 0,5 g cukraus 100 g arba 100 ml. Tačiau tai nereiškia, kad produktas nesaldus – dažnai vietoj cukraus naudojami saldikliai: eritritolis, steviolio glikozidai, maltitolis, sorbitolis ir kt.

Šios medžiagos turi mažai kalorijų ir nedidina gliukozės lygio kraujyje, tačiau:

• gali sukelti virškinimo diskomfortą, ypač didesnėmis dozėmis;
• nėra neutralios skonio požiūriu – ilgainiui keičia saldumo suvokimą, mažina jautrumą natūraliam skoniui.

Vartotojas gauna saldų produktą, bet be fiziologinio sotumo, kurį duotų tikras maistas.

„Be pridėtinio cukraus“ – kas tada saldina?

Tai viena dažniausiai klaidinančių frazių. „Be pridėtinio cukraus“ leidžia gamintojui sakyti, kad į produktą nebuvo įdėta baltųjų ar rudųjų cukrų, gliukozės, fruktozės ir t. t.

Tačiau tai nereiškia, kad produkte nėra saldžių sudedamųjų dalių. Dažnai saldumas gaunamas iš:

• datulių pastos;
• koncentruotų vaisių sulčių;
• vaisių tyrės.

Fiziologiškai tai labai panašu į paprastą cukrų – tai vis tiek greitai įsisavinami angliavandeniai, veikiantys insuliną, apetitą ir bendrą glikeminį atsaką.

Todėl vertėtų nepasikliauti vien fraze „be pridėtinio cukraus“, o pažiūrėti į etiketę ir sudedamąsias dalis.

„Mažiau cukraus“ – lyginant su kuo?

Teiginys „mažiau cukraus“ reiškia, kad produkto cukraus kiekis sumažintas bent 30 %, palyginti su įprasta tos kategorijos versija. Tačiau tai ne visada turi realią reikšmę:

• jei standartinė versija turėjo 10 g cukraus, sumažinta gali turėti 7 g – ir vis tiek būti saldi;
• „lyginamoji versija“ gali būti dirbtinai sukurta kaip „blogesnė“, tam kad nauja atrodytų geresnė.

Trumpai tariant – tai santykinė, o ne absoliuti nauda.

„Mažai riebalų“ – ką tai reiškia šiandien?

Šis užrašas vis dar plačiai naudojamas, nors riebalų baimė po truputį slūgsta. Pagal reglamentą „mažai riebalų“ reiškia ne daugiau kaip 3 g riebalų 100 g produkto.

Problema ta, kad:

• riebalai padeda jaustis sotiems;
• jie lėtina angliavandenių įsisavinimą;
• dalyvauja hormonų sintezėje ir vitaminų pasisavinime.

Kai jų sumažinama, skonis ir tekstūra dažnai atkuriami angliavandeniais, cukrumi, krakmolu ar skonio stiprikliais. Galiausiai, „be riebalų“ produktas gali būti mažiau maistingas, bet tiek pat kaloringas – arba net labiau stimuliuojantis apetitą.

Ką reiškia „geras pasirinkimas“?

Daugeliu atvejų šie užrašai sako, kas iš produkto išimta, bet nepasako, kuo tai pakeista. Ir čia – esminis skirtumas.

Jeigu išimtas cukrus, bet įdėti saldikliai – tai ne visada žingsnis į priekį. Jei riebalų sumažinta, bet padaugėjo krakmolo ir kvapiųjų medžiagų – tai tėra kosmetinis pokytis.

Todėl geras pasirinkimas dažniausiai nėra tas, kuris turi „be“ arba „mažai“, o tas, kuris turi kuo mažiau manipuliacijos. Tai reiškia:

• aiškią sudėtį;
• mažą perdirbimo lygį;
• pagrindines maistines vertes – ne tik tai, kas pašalinta ar sumažinta.

Išvada

Užrašai „be cukraus“, „mažai riebalų“, „be pridėtinio cukraus“ skamba kaip objektyvūs teiginiai, bet dažnai jie labiau formuoja įspūdį nei realią vertę. Tai – rinkodaros sprendimai, ne visada sutampantys su sveikatos sprendimais.

Vietoje to, kad ieškotume mažiausiai riebalų ar cukraus turinčio produkto, vertėtų klausti – kiek jame tikro maisto ir kiek – inžinerijos, sukonstruotos skoniui ir įspūdžiui?