Dažniausios virškinimo problemos: priežastys ir sprendimai

Virškinimo problemos yra labai dažnos. Pilvo pūtimas, dujos, rėmuo, užkietėję viduriai ar viduriavimas – su tuo vienu ar kitu metu susiduria beveik visi.

Daugeliu atvejų tokias problemas galima gana paprastai paaiškinti ir suvaldyti. Svarbiausia – suprasti, kas jas sukelia, kokie įpročiai jas stiprina ir kada situacijos nebereikėtų bandyti spręsti savarankiškai.

Toliau – keturios dažniausios virškinimo problemos, jų priežastys ir praktiniai sprendimai.

Pūtimas ir dujos

Dujos yra normali virškinimo dalis. Virškinimo trakte esantis oras pasišalina per burną raugėjimo metu arba per žarnyną. Įprastai dujos iš organizmo pasišalina apie 10–20 kartų per dieną, todėl pats dujų susidarymas nėra problema.

Problema prasideda tada, kai dujų susidaro daugiau nei įprastai arba jos kaupiasi ir sukelia spaudimo, tempimo ar pilnumo jausmą.

Kas sukelia dujas?

Dujos susidaro dviem pagrindiniais būdais:

• valgant ar geriant praryjamas oras;
• žarnyne bakterijos fermentuoja tam tikrus angliavandenius.

Kai kurie žmonės yra jautresni tam tikriems produktams, todėl jų suvalgius dujų susidaro daugiau. Dujas taip pat gali skatinti kai kurie vaistai.

Dažniausi maisto produktai, sukeliantys dujas

Dažniausiai dujų susidarymą skatina produktai, kuriuose yra sunkiau virškinamų angliavandenių arba fermentuojamų skaidulų:

• ankštinės daržovės: pupelės, lęšiai;
• kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai;
• svogūnai;
• kviečiai;
• obuoliai, kriaušės, persikai;
• pieno produktai, jei yra laktozės netoleravimas.

Daugelis šių produktų yra vertingi mityboje. Tačiau jei žmogus jautresnis tam tikriems angliavandeniams, šie produktai gali sukelti pūtimą ar daugiau dujų.

Kas yra pilvo pūtimas?

Pūtimas atsiranda tada, kai dujos kaupiasi skrandyje ar žarnyne. Jis gali pasireikšti pilvo padidėjimu, spaudimo ar pilnumo jausmu, kartais – skausmu.

Pūtimas dažniau pasitaiko esant:

• vidurių užkietėjimui;
• dirgliosios žarnos sindromui (IBS);
• celiakijai;
• hormoniniams pokyčiams.

Kartais pūtimas atsiranda ne dėl vieno konkretaus produkto, o dėl kelių veiksnių vienu metu – valgymo tempo, porcijos dydžio, jautresnės mikrobiotos ar mažesnio judėjimo.

Kaip sumažinti dujas ir pūtimą?

Pagrindiniai sprendimai dažniausiai yra susiję su mityba ir įpročiais:

• valgyti lėčiau;
• vengti gazuotų gėrimų;
• riboti labai riebius patiekalus, nes jie gali lėtinti skrandžio išsituštinimą ir stiprinti pilnumo jausmą;
• stebėti, kurie produktai sukelia simptomus;
• mažinti saldiklių, pavyzdžiui, sorbitolio ar fruktozės, kiekį;
• daugiau judėti.

Jei pūtimas kartojasi dažnai, verta kurį laiką stebėti mitybą ir simptomus. Dažnai tik tada pasimato, kad problema susijusi ne su visu maistu, o su keliais konkrečiais produktais ar įpročiais.

Papildai ir nereceptinės priemonės

Kai kuriais atvejais gali padėti:

• laktazė – jei problema susijusi su pieno produktais ir laktozės virškinimu;
• alfa-galaktozidazė – padeda skaidyti sudėtinius angliavandenius, esančius, pavyzdžiui, ankštiniuose produktuose;
• simetikonas – gali sumažinti dujų sukeliamą diskomfortą;
• probiotikai – kai kuriais atvejais gali padėti, ypač jei simptomai susiję su mikrobiotos pokyčiais.

Įprastai pūtimas nėra viena problema su vienu sprendimu. Vienam žmogui padės lėtesnis valgymas, kitam – laktozės ribojimas, trečiam – skaidulų kiekio koregavimas ar probiotikai.

Rėmuo ir rūgšties refliuksas

Rėmuo – tai deginantis pojūtis krūtinėje arba viršutinėje pilvo dalyje. Kartais jis gali kilti į kaklą ar gerklę ir trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.

Dažniausiai rėmuo atsiranda tada, kai skrandžio rūgštis patenka atgal į stemplę.

Kas sukelia rėmenį?

Tarp stemplės ir skrandžio yra raumuo – apatinis stemplės sfinkteris. Jis veikia kaip vožtuvas: atsiveria, kad maistas patektų į skrandį, ir užsidaro, kad skrandžio turinys negrįžtų atgal.

Kai šis vožtuvas veikia nepakankamai sandariai arba atsiveria per dažnai, skrandžio rūgštis patenka į stemplę. Kadangi stemplė nėra pritaikyta rūgščiam skrandžio turiniui, atsiranda deginimo pojūtis.

Kas provokuoja rėmenį?

Dažniausi veiksniai:

• persivalgymas;
• riebus, aštrus ar rūgštus maistas;
• kava ir alkoholis;
• rūkymas;
• gulėjimas netrukus po valgio;
• stresas.

Didesnę riziką taip pat turi antsvorį turintys žmonės, nėščios moterys ir rūkantys asmenys.

Kaip sumažinti rėmenį?

Dažnai pirmiausia verta pradėti nuo paprastų dalykų:

• valgyti mažesnėmis porcijomis;
• nevalgyti 2–3 valandas prieš miegą;
• vengti produktų, kurie individualiai sukelia simptomus;
• mažinti kūno svorį, jei yra antsvoris;
• vengti aptemptų drabužių, spaudžiančių pilvą.

Jei rėmuo pasireiškia naktį, gali padėti lovos galvūgalio pakėlimas ir lengvesnė vakarienė. Svarbu ne tik ką valgote, bet ir kada valgote.

Kada tai jau nebe pavienė problema?

Jei rėmuo pasireiškia dažnai – kelis kartus per savaitę – tai gali būti gastroezofaginio refliukso liga (GERD).

Tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją, nes ilgainiui dažnas rūgšties patekimas į stemplę gali sukelti komplikacijų. Taip pat svarbu nepainioti rėmens su kitomis būklėmis. Jei krūtinės skausmas stiprus, plinta į ranką, kaklą, žandikaulį ar lydi dusulys, pykinimas, prakaitavimas ar silpnumas, reikia skubios medicininės pagalbos.

Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimas nėra apibrėžiamas tik tuo, kaip dažnai tuštinamasi. Vienam žmogui normalu tuštintis kasdien, kitam – rečiau. Svarbiau yra tai, ar tuštinantis reikia stipriai stangintis, ar išmatos kietos ir ar lieka nepilno išsituštinimo jausmas.

Kas sukelia užkietėjimą?

Dažniausios priežastys:

• per mažai skaidulų maiste;
• nepakankamas skysčių kiekis;
• fizinio aktyvumo trūkumas;
• rutinos pokyčiai, pavyzdžiui, kelionės.

Taip pat vidurių užkietėjimą gali skatinti kai kurie vaistai ar tam tikros sveikatos būklės.

Dažnai problema nėra vienas konkretus dalykas. Pavyzdžiui, žmogus valgo mažai skaidulų, geria per mažai vandens ir mažai juda. Tada žarnyno darbas natūraliai sulėtėja.

Kaip spręsti užkietėjimą?

Pagrindas – gyvenimo būdas:

• didinti skaidulų kiekį racione: daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai;
• gerti pakankamai vandens;
• daugiau judėti.

Papildomai gali padėti skaidulų papildai ar kitos nereceptinės priemonės nuo užkietėjimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:

• problema tęsiasi ilgiau nei kelias savaites;
• atsiranda skausmas ar kraujas išmatose;
• netikėtai krenta svoris;
• vidurių užkietėjimas atsiranda staiga ir be aiškios priežasties.

Tokiais atvejais geriau nebandyti visko aiškinti vien mityba.

Viduriavimas

Viduriavimas – tai dažnesnis nei įprasta tuštinimasis skystomis išmatomis. Jį dažnai lydi pilvo skausmas, spazmai ar pūtimas.

Vienkartinis ar trumpalaikis viduriavimas dažnai nėra pavojingas, tačiau svarbu stebėti trukmę, bendrą savijautą ir dehidratacijos požymius.

Kas sukelia viduriavimą?

Dažniausios priežastys:

• virusinės ar bakterinės infekcijos;
• maistas;
• vaistai;
• virškinimo sutrikimai.

Kai kuriais atvejais viduriavimą gali sukelti konkretūs produktai ar ingredientai: laktozė, dideli fruktozės kiekiai, saldikliai, riebus maistas ar kofeinas.

Ką daryti?

Pagrindinis tikslas – išvengti dehidratacijos. Reikėtų gerti pakankamai skysčių ir rinktis lengvą, paprastą maistą.

Dažniausiai tinka:

• vanduo;
• elektrolitų tirpalai;
• ryžiai;
• bananai;
• džiūvėsėliai.

Laikinai verta vengti alkoholio, kofeino ir, jei simptomus blogina, pieno produktų.

Kai kuriais atvejais gali padėti:

• loperamidas – mažina žarnyno judrumą;
• bismuto preparatai;
• probiotikai – gali padėti kai kurių tipų viduriavimo atvejais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:

• viduriavimas trunka ilgiau nei 2 dienas;
• yra aukšta temperatūra;
• atsiranda kraujas išmatose;
• pasireiškia dehidratacijos požymiai;
• yra stiprus pilvo ar tiesiosios žarnos skausmas.

Dehidratacijos požymiai gali būti stiprus troškulys, sausa burna, labai mažas šlapimo kiekis, tamsus šlapimas, silpnumas.

Apibendrinimas: kas svarbiausia

Dauguma virškinimo problemų yra susijusios su kasdieniais įpročiais – tuo, ką valgome, kiek judame, kaip greitai valgome ir kaip organizmas toleruoja konkrečius produktus.

Yra keli dalykai, kurie turi didžiausią įtaką virškinimui.

Skaidulos. Jos būtinos normaliai žarnyno veiklai. Tirpios skaidulos padeda reguliuoti tuštinimąsi, o netirpios palaiko judėjimą žarnyne. Jų trūkumas dažnai susijęs su vidurių užkietėjimu.

Skysčiai. Pakankamas vandens kiekis padeda palaikyti normalią išmatų konsistenciją ir žarnyno darbą. Be pakankamo skysčių kiekio net ir didesnis skaidulų kiekis gali neveikti taip, kaip tikimasi.

Žarnyno bakterijos. Virškinimo trakte natūraliai gyvena daugybė bakterijų, kurios dalyvauja maisto skaidyme ir kituose procesuose. Kai jų balansas sutrinka, gali atsirasti pūtimas, diskomfortas ar kiti simptomai. Kai kuriais atvejais tai susiję su mityba, antibiotikų vartojimu ar kitais veiksniais.

Įpročiai. Valgymo tempas, porcijų dydis, fizinis aktyvumas ir stresas daro tiesioginę įtaką virškinimui. Dažnai būtent šie veiksniai lemia, ar problema išliks, ar pradės mažėti.

Dėl to pirmas žingsnis sprendžiant virškinimo problemas dažniausiai yra baziniai dalykai – mityba, skysčiai, judėjimas ir aiškesnis savo organizmo reakcijų stebėjimas.