Ką valgyti varginant rėmeniui?

Rėmuo dažniausiai siejamas su per dideliu skrandžio rūgštingumu. Dėl to žmonės pradeda vengti kavos, citrusų, pomidorų ar kitų rūgštesnių produktų ir ieško maisto, kuris mažiau dirgintų virškinimo sistemą.

Tačiau praktikoje situacija dažniausiai būna šiek tiek sudėtingesnė.

Problema dažnai yra ne tik pati rūgštis, o tai, kad skrandžio turinys patenka į stemplę ir ją dirgina. Būtent todėl vieni produktai simptomus gali sustiprinti, o kiti – būti toleruojami daug lengviau.

Svarbu suprasti ir tai, kad nėra vieno universalaus produktų sąrašo, kuris tiktų visiems žmonėms. Tas pats maistas vienam žmogui gali nesukelti jokių problemų, o kitam – stipriai sustiprinti simptomus.

Rėmuo, refliuksas ir skrandžio rūgštingumas – ne tas pats

Rėmuo, refliuksas ir skrandžio rūgštingumas dažnai vartojami kaip tas pats dalykas, nors tai nėra visiškai tikslu.

Skrandžio rūgštingumas – tai rūgštinė terpė skrandyje. Ji yra normali ir reikalinga maisto virškinimui.

Refliuksas – tai procesas, kai skrandžio turinys grįžta atgal į stemplę. Kartu gali patekti rūgštis, maisto likučiai, virškinimo fermentai, kartais ir tulžies priemaišos.

Rėmuo – tai simptomas. Tai deginimo pojūtis už krūtinkaulio arba kylantis rūgšties pojūtis, kuris atsiranda, kai stemplė sudirginama.

Todėl žmogus gali sakyti, kad jam padidėjęs rūgštingumas, bet iš tiesų dažnai kalba apie rėmenį arba refliuksą. Rūgštis šiame procese svarbi, tačiau ji nėra vienintelė problemos dalis.

Kodėl kai kurie produktai blogina rėmenį?

Dažniausiai simptomus sustiprina riebus maistas, didelės porcijos, persivalgymas, vėlyvas valgymas, alkoholis, o kai kuriems žmonėms – kava, šokoladas ar aštresnis maistas.

Riebesnis maistas lėtina skrandžio ištuštėjimą, todėl skrandžio turinys ilgiau užsilaiko skrandyje. Dėl to padidėja tikimybė, kad dalis jo pateks atgal į stemplę.

Didelės porcijos taip pat padidina spaudimą skrandyje. Dėl to net ir gana neutralus maistas gali sustiprinti simptomus, jei jo tiesiog suvalgoma per daug.

Kokie produktai dažniausiai toleruojami lengviau?

Nors stebuklingų produktų nuo rėmens nėra, kai kurie pasirinkimai stemplę ir virškinimo sistemą gali dirginti mažiau.

Dažniausiai lengviau toleruojami paprasti, neriebūs ir lengviau virškinami produktai – avižos, ryžiai, bananai, melionai, virtos ar troškintos daržovės, liesesni baltymų šaltiniai, virtos bulvės ar neriebi žuvis.

Jų privalumas nėra tas, kad jie gydo rėmenį. Jie tiesiog mažiau apkrauna skrandį ir rečiau dirgina jautrią stemplę.

Kai kuriems žmonėms geriau tinka ir pilno grūdo produktai, nes juose esantis skaidulų kiekis gali padėti ilgiau išlaikyti sotumą ir sumažinti persivalgymo tikimybę.

Ar svarbus maisto rūgštingumas?

Taip, tačiau ne visada taip stipriai, kaip kartais pateikiama internete.

Kai kurie rūgštesni produktai, pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai, pomidorai ar kai kurie gazuoti gėrimai, jautresniems žmonėms gali stipriau dirginti stemplę.

Tačiau pats maisto rūgštingumas dažniausiai nėra vienintelė problema. Daug didesnę reikšmę dažnai turi bendras valgymo kiekis, maisto riebumas ir individualus jautrumas.

Todėl vieniems žmonėms kava gali labai sustiprinti simptomus, o kiti ją toleruoja pakankamai normaliai.

Ar padeda imbieras ir kitos natūralios priemonės?

Imbieras jau seniai naudojamas virškinimo komfortui palaikyti. Kai kuriems žmonėms jis gali padėti sumažinti pykinimą ar virškinimo diskomfortą.

Kai kuriems žmonėms virškinimo komfortui taip pat tinka pankoliai, tačiau ir čia reakcija gali skirtis.

Tačiau tokios priemonės neveikia visų vienodai. Tai nėra universalus sprendimas nuo refliukso ar rėmens.

Kartais net ir natūralios priemonės jautresniems žmonėms gali sustiprinti simptomus.

Ar verta laikytis mažo rūgštingumo dietos?

Daliai žmonių mažiau rūgštus maistas iš tiesų gali padėti sumažinti simptomus. Tačiau vien tik maisto rūgštingumo mažinimas dažniausiai neišsprendžia problemos.

Praktikoje daugiau naudos dažnai duoda mažesnės porcijos, nevalgymas prieš miegą, kūno svorio mažinimas esant antsvoriui ir individualių simptomus provokuojančių produktų stebėjimas.

Būtent šie dalykai dažniausiai turi didesnę įtaką nei viena konkreti dieta.

Nuo ko pradėti praktiškai?

Jei rėmuo kartojasi, pirmiausia verta pabandyti ne keisti visą mitybą, o stebėti kelis dalykus.

Ar simptomai stiprėja po didesnių porcijų? Ar jie dažnesni po riebaus maisto? Ar pablogėja išgėrus kavos, alkoholio, suvalgius šokolado, pomidorų ar citrusinių vaisių? Ar rėmuo atsiranda tada, kai valgote vėlai vakare?

Dažnai didžiausią skirtumą duoda ne vieno produkto atsisakymas, o mažesnės porcijos, lengvesnė vakarienė ir nevalgymas prieš miegą.

Jei norisi praktiško atskaitos taško, kelioms savaitėms galima rinktis paprastesnį maistą: avižas, ryžius, bulves, bananus, troškintas daržoves, liesesnę mėsą ar žuvį. Tuo pačiu verta stebėti, kurie produktai simptomus aiškiai sustiprina.

Taip lengviau suprasti ne tai, kokia dieta teoriškai yra geriausia, o kas realiai tinka konkrečiam žmogui.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Jei rėmuo kartojasi dažnai, stiprėja, trukdo miegui ar nepraeina net pakeitus mitybos įpročius, verta pasitarti su gydytoju.

Taip pat nereikėtų delsti, jei atsiranda rijimo sunkumas, nepaaiškinamas svorio kritimas, kraujavimas, stiprus skausmas ar kiti neįprasti simptomai.

Tokiais atvejais vien mitybos korekcijų gali nepakakti, nes rėmuo gali būti ne tik laikinas virškinimo diskomfortas, bet ir refliukso ligos ar kitos sveikatos problemos požymis.

Apibendrinimas

Rėmuo dažniausiai atsiranda ne vien dėl per didelio rūgštingumo, o dėl to, kad skrandžio turinys dirgina stemplę.

Todėl simptomus dažnai labiau lemia persivalgymas, riebus maistas, vėlyvas valgymas ir individualus jautrumas tam tikriems produktams.

Nors kai kurie produktai dažniausiai toleruojami lengviau, universalaus sąrašo, kuris tiktų visiems žmonėms, nėra.

Dažniausiai geriausius rezultatus duoda ne kraštutinės dietos, o paprastesni ir ilgalaikiai mitybos įpročių pokyčiai.