Maisto papildų rinka šiandien dažnai veikia atvirkščiai nei turėtų – vietoje to, kad formulės būtų kuriamos remiantis mokslu, jos dažnai prasideda rinkodaros skyriuje. Gamintojai neretai pirmiausia galvoja apie tai, kas atrodys įspūdingiau rinkodaros prasme, o ne apie tai, kas iš tiesų veiks. Rezultatas? Formulės, kurios gali atrodyti geriau ant popieriaus, bet realybėje – neefektyvios ar net beprasmiškos.
Kodėl taip nutinka?
Kad suprastume, kodėl rinkodara dažnai užgožia mokslą, reikia pažvelgti į keletą esminių mechanizmų, lemiančių papildų formulavimą. Papildų rinka – didelė ir konkurencinga. Kai yra šimtai gamintojų, visi nori išsiskirti. Problema ta, kad vartotojai dažnai perka emocijomis, o ne analizuodami. Todėl rinkodaros specialistai perima kontrolę – jie kuria produktus, kurie parduoda save dar prieš tai, kai pirkėjas supranta, kas iš tikrųjų yra viduje.
Skaičiai parduoda geriau nei mokslas
Papildų pasaulyje didesni skaičiai atrodo patrauklesni. Jei mokslas sako, kad efektyvi kolageno dozė yra 5–10 g, rinkodara siūlys 15–20 g, nes tai sukuria stipresnio, galingesnio produkto iliuziją. Panašiai veikia ir kiti ingredientai, pvz., Omega-3 – kai kurie gamintojai reklamuoja 3600 mg žuvų taukų, bet tik EPR ir DHR kiekis lemia naudą, o jų ten gali būti labai mažai. Vartotojui sudėtinga suprasti niuansus, todėl jis pasirenka tai, kas atrodo stipriau.
Madingos sudėtys, kurios neturi realaus poveikio
Rinkodara mėgsta tendencijas. Vos tik atsiranda naujas „super ingredientas“, jis greitai įtraukiamas į papildus – net jei nėra pakankamai tyrimų apie jo veiksmingumą. Pavyzdžiui, prieš kelis metus ant bangos buvo smegenų veiklą gerinantys papildai su nootropikais. Bet dažnai juose būdavo vos 1–2 mg veikliosios medžiagos, kai realiam poveikiui reikėtų 10 kartų daugiau. Galutinis tikslas – sukurti įspūdį, kad papildas turi naujausią mokslinę pažangą, net jei realaus poveikio nėra.
Rinkodaros žodynas, kuris priverčia patikėti veiksmingumu
Žodžiai „revoliucinis“, „unikalus“, „kliniškai patvirtintas“ – dažnai tai tik manipuliacija. Net jei tyrimai buvo atlikti, kyla klausimas:
- Ar jie buvo atlikti su pačiu produktu, ar tik su viena jo sudedamąja dalimi?
- Kas finansavo tyrimus? Ar jie buvo nepriklausomi?
- Ar dozės tyrimuose buvo tokios pačios, kaip produkte?
Dažnai gamintojai cituoja tyrimus, kurie patvirtina ingredientų naudą, bet savo produkte įdeda juos mažomis dozėmis arba kita forma, kuri organizmui nėra lengvai įsisavinama. Pavyzdžiui, terminas „kliniškai įrodyta” dažnai reiškia tik tai, kad kažkur buvo atliktas tyrimas su viena sudedamąja dalimi, bet ne pačiu produktu. Pavyzdžiui, jei atskiras tyrimas rodo, kad kurkuminas gali mažinti uždegimą, gamintojai įdeda kelis miligramus į savo produktą ir reklamuoja jį kaip kliniškai patvirtintą, nors reali dozė būtų per maža bet kokiam poveikiui.
Kaip neapsigauti?
Kaip atsijoti rinkodaros triukus ir rinktis tik tai, kas tikrai veikia? Štai keli praktiški patarimai:
- Tikrinkite sudėtį ir dozes. Ieškokite produktų, kurių dozės atitinka mokslinius tyrimus.
- Neapsigaukite dėl madingų terminų. „Liposominė“, „nano“ – šie žodžiai gali būti naudojami tik tam, kad produktas skambėtų moderniai.
- Ieškokite realių tyrimų. Netikėkite aklai tik tuo ką teigia produktų gamintojai.
- Nepasiduokite emocijoms. Papildai nėra stebuklingos piliulės, o jei kažkas žada greitus ir garantuotus rezultatus – verta suabejoti.
Sertifikuotas maisto papildų specialistas (HSA, UK).
Daugiau nei 8 metus dirba mitybos ir papildų srityje. Gilinasi į produktų sudėtis, gamybą, analizuoja mokslinius tyrimus (PubMed, Examine.com) ir dalijasi patikima, faktais grįsta informacija apie mitybą, maistines medžiagas ir papildus.