Kūno masės indeksas (KMI) – tai skaičius, naudojamas žmogaus kūno svoriui įvertinti pagal ūgį. Jis apskaičiuojamas dalijant kūno masę iš ūgio (padauginto kvadratu). KMI padeda nustatyti, ar asmens svoris yra normalus, ar jis patenka į antsvorio ar nepakankamo svorio kategorijas. Tačiau KMI neatsižvelgia į kūno sudėtį, todėl jis gali būti ne visai tikslus rodiklis, ypač sportininkams ar raumeningiems asmenims.
Trys pagrindinės formulės, naudojamos bazinės medžiagų apykaitos normai (BMR) apskaičiuoti:
Mifflin-St Jeor formulė – laikoma viena iš tikslesnių formulių šiuolaikinėje dietologijoje. Ji apskaičiuoja kalorijų poreikį pagal asmens svorį, ūgį, amžių ir lytį. Naudojama dažniausiai, nes geriau atitinka šiuolaikinių žmonių kūno sudėjimą.
Harris-Benedict formulė – senesnė formulė, pirmą kartą pasiūlyta 1919 m., ir ilgą laiką buvo pagrindinis BMR skaičiavimo būdas. Ji taip pat remiasi svoriu, ūgiu, amžiumi ir lytimi, tačiau laikoma mažiau tiksli dėl pasikeitusios šiuolaikinių žmonių kūno sudėties.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) formulė – sukurta PSO, šiek tiek paprastesnė nei Mifflin-St Jeor ir Harris-Benedict formulės. Ji labiau remiasi duomenų vidurkiu ir naudojama plačiau epidemiologijoje ir pasaulinio masto sveikatos tyrimuose.