Matcha populiarėja, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau pigesnių alternatyvų. Dažniausiai tai žaliosios arbatos milteliai iš Kinijos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo panašiai: žali milteliai, panaši pakuotė, toks pats vartojimo būdas.
Jei abu produktai atrodo panašiai, kodėl vienas kainuoja kelis kartus brangiau?
Svarbu pabrėžti – nėra taip, kad visi Japonijos gamintojai automatiškai tobuli, o visi Kinijos gamintojai blogi. Kokybė gali skirtis visur. Tačiau kai kalbame apie produktus, kurių kaina skiriasi kelis kartus, skirtumas neatsiranda šiaip sau ir neapsiriboja vien tuo, kad Japonija yra brangesnė šalis.
Skiriasi auginimas, apdorojimas, žaliavos kokybė, skonis, tekstūra ir veikliųjų medžiagų profilis.
Keliskart pigesnė „matcha“ paprastai nėra tas pats produktas už geresnę kainą. Tai žaliosios arbatos milteliai, kurie bando atrodyti kaip matcha.
Kodėl atsirado pigesni pakaitalai
Kai produktas išpopuliarėja, rinka greitai sureaguoja. Taip nutiko ir su matcha.
Japoniška matcha nėra pigi žaliava. Jos gamyba reikalauja tinkamo auginimo, žaliavos atrankos, apdorojimo ir malimo. Todėl rinkoje atsiranda pigesnių žaliosios arbatos miltelių, kurie bando priartėti prie matcha formato, bet kainuoja gerokai mažiau.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip geras sandoris. Milteliai žali, latte pasidaro, ant pakuotės parašyta matcha. Bet čia ir prasideda problema.
Matcha nėra tiesiog žaliosios arbatos milteliai.
Skirtumas prasideda nuo auginimo
Kokybiška japoniška matcha prieš derlių auginama pavėsyje apie 3–4 savaites. Arbatos krūmai dengiami nuo tiesioginės saulės, kad lapuose pasikeistų veikliųjų medžiagų profilis.
Šešėliavimas didina chlorofilo ir L-teanino kiekį. Dėl to matcha įgauna ryškesnę žalią spalvą, švelnesnį skonį, daugiau umami ir mažiau aštraus kartumo.
Tai vienas svarbiausių etapų, bet kartu ir vienas brangiausių. Reikia daugiau darbo, daugiau laiko ir daugiau priežiūros.
Pigesniuose kiniškuose žaliosios arbatos milteliuose šis etapas praleidžiamas, trumpinamas arba atliekamas kitaip. Dėl to galutinis produktas pigesnis, bet jo sudėtis ir skonis jau nebėra tokie patys.
Jei arbata nebuvo tinkamai šešėliuota, ji bus kartesnė, mažiau švelni, turės mažiau L-teanino ir kitokį aromatą.
Skiriasi apdorojimas
Po derliaus arbatos lapai turi būti apdorojami taip, kad būtų išsaugota spalva, aromatas ir skonis.
Japoniškos matchos gamyboje lapai įprastai garinami. Garinimas greitai sustabdo oksidaciją ir padeda išlaikyti ryškią žalią spalvą bei šviežesnį skonį.
Kinijoje žalioji arbata dažniau apdorojama kaitinant keptuvėse arba būgnuose. Tai įprastas žaliosios arbatos apdorojimo būdas, bet jis duoda kitokį rezultatą. Skonis tampa labiau skrudintas, žoliškesnis, kartais sunkesnis, o spalva blankesnė.
Tai nėra blogas apdorojimo būdas. Jis tiesiog būdingas kitam produktui.
Jeigu perkate matchą, tikitės japoniškai matchai būdingo skonio, tekstūros ir pojūčio. Ne tiesiog sumaltos žaliosios arbatos.
Skiriasi spalva, skonis ir tekstūra
Gera japoniška matcha būna ryškiai žalia, švelni, smulkios tekstūros, su umami skoniu ir tik lengvu kartumu.
Pigesni kiniški pakaitalai būna tamsesni, gelsvesni ar rusvesni, kartesni ir grubesnės tekstūros. Jie prasčiau susimaišo su vandeniu, greičiau nusėda, o burnoje palieka šiurkštesnį pojūtį.
Vien spalva nėra absoliutus kokybės įrodymas. Šiandien net ir pigesni milteliai gali atrodyti gana žali. Bet kai spalvą vertiname kartu su skoniu, tekstūra, kvapu ir kilmės informacija, vaizdas tampa aiškesnis.
Jei matcha yra labai karti, šiurkšti, greitai nusėda ir ją norisi slėpti po pienu, sirupu ar cukrumi, tai jau signalas. Gera matcha gali būti intensyvi, bet ji neturi būti nemaloni.
Skiriasi veikliųjų medžiagų kiekiai
Matcha vertinama ne tik dėl skonio. Ji siejama su kofeinu, L-teaninu, chlorofilu, katechinais ir kitais žaliojoje arbatoje esančiais junginiais.
Tačiau šių medžiagų kiekiai priklauso nuo to, kaip arbata buvo auginta ir apdorota.
Šešėliavimas didina L-teanino ir chlorofilo kiekį. Jaunesni, geriau atrinkti lapai turi kitokį profilį nei vėlesnio derliaus ar paprastesnei arbatai skirti lapai. Apdorojimas taip pat turi reikšmės, nes karštis, oksidacija ir laikymas keičia spalvą, skonį ir jautresnių junginių kiekį.
Todėl pigi žaliosios arbatos miltelių alternatyva neduoda to paties produkto profilio, kuris siejamas su kokybiška matcha. Ji turės kofeino ir dalį žaliosios arbatos junginių. Bet tai nereiškia, kad L-teanino kiekis, skonis, tekstūra ir poveikio pojūtis bus tokie patys.
Tai kodėl japoniška matcha brangesnė?
Japoniška matcha brangesnė ne vien todėl, kad ji iš Japonijos.
Brangiau kainuoja visas procesas: šešėliavimas, žaliavos atranka, garinimas, tinkamas džiovinimas, smulkus malimas ir šviežumas.
Taip, ir japoniškos matchos kainos gali skirtis. Ne kiekviena brangi matcha automatiškai verta savo kainos. Neretai didelę dalį kainos sudaro pakuotė, graži istorija ar marketingas.
Bet kai lyginame kokybišką japonišką matchą su kelis kartus pigesniais kiniškais žaliosios arbatos milteliais, skirtumas nėra tik etiketė ar kilmės šalis.
Skiriasi pats produktas.
Herbavel Matcha
Skaidri kokybė.
Jokių nereikalingų priedų, jokių rinkodaros triukų ar mistinių istorijų. Tik tai, kas svarbu – aukštos kokybės matcha iš pirmų, švelniausių lapelių.
Ryškiai žalia spalva ir švelnus skonis.
Natūralus umami, be kartumo ar grūdėtumo. Tik sodrus, subalansuotas skonis, kurį lengva įvertinti iš pirmo gurkšnio.
Auginama ir gaminama Japonijoje.
Laikantis griežtų kokybės ir malimo standartų, kurie užtikrina smulkią, vientisą tekstūrą ir maksimaliai išsaugotus naudingus junginius.
Herbavel Matcha – tikra matcha.
Be fantazijų, be legendų – tik kokybė, kurią galima jausti, matyti ir paragauti.
Sertifikuotas maisto papildų specialistas (HSA, UK).
Daugiau nei 8 metus dirba mitybos ir papildų srityje. Gilinasi į produktų sudėtis, gamybą, analizuoja mokslinius tyrimus (PubMed, Examine.com) ir dalijasi patikima, faktais grįsta informacija apie mitybą, maistines medžiagas ir papildus.